LT
EN
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253
  • 253

Logika nuves nuo A iki B. Vaizduotė nuves visur. (Albert Einstein)

Kodėl verta studijuoti?

Ministrė A.Pabedinskienė specialiai mums - apie socialinės politikos iššūkius Lietuvoje

  • strict warning: Non-static method view::load() should not be called statically in /home/socialinisdarbas/public_html/sites/all/modules/views/views.module on line 879.
  • strict warning: Declaration of views_handler_argument::init() should be compatible with views_handler::init(&$view, $options) in /home/socialinisdarbas/public_html/sites/all/modules/views/handlers/views_handler_argument.inc on line 0.
  • strict warning: Declaration of views_handler_filter::options_validate() should be compatible with views_handler::options_validate($form, &$form_state) in /home/socialinisdarbas/public_html/sites/all/modules/views/handlers/views_handler_filter.inc on line 0.
  • strict warning: Declaration of views_handler_filter::options_submit() should be compatible with views_handler::options_submit($form, &$form_state) in /home/socialinisdarbas/public_html/sites/all/modules/views/handlers/views_handler_filter.inc on line 0.
  • strict warning: Declaration of views_handler_filter_node_status::operator_form() should be compatible with views_handler_filter::operator_form(&$form, &$form_state) in /home/socialinisdarbas/public_html/sites/all/modules/views/modules/node/views_handler_filter_node_status.inc on line 0.
  • strict warning: Non-static method view::load() should not be called statically in /home/socialinisdarbas/public_html/sites/all/modules/views/views.module on line 879.
  • strict warning: Declaration of views_handler_filter_boolean_operator::value_validate() should be compatible with views_handler_filter::value_validate($form, &$form_state) in /home/socialinisdarbas/public_html/sites/all/modules/views/handlers/views_handler_filter_boolean_operator.inc on line 0.
  • strict warning: Declaration of views_plugin_style_default::options() should be compatible with views_object::options() in /home/socialinisdarbas/public_html/sites/all/modules/views/plugins/views_plugin_style_default.inc on line 0.
  • strict warning: Declaration of views_plugin_row::options_validate() should be compatible with views_plugin::options_validate(&$form, &$form_state) in /home/socialinisdarbas/public_html/sites/all/modules/views/plugins/views_plugin_row.inc on line 0.
  • strict warning: Declaration of views_plugin_row::options_submit() should be compatible with views_plugin::options_submit(&$form, &$form_state) in /home/socialinisdarbas/public_html/sites/all/modules/views/plugins/views_plugin_row.inc on line 0.
2014-05-19

Ministrė A.Pabedinskienė specialiai mums - apie socialinės politikos iššūkius Lietuvoje

VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas Jonas Ruškus apie socialinės politikos iššūkius Lietuvoje kalbasi su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene

 

J.R. Kokie šiandien socialinės politikos iššūkiai Lietuvoje?

 

A.P. Turbūt niekam ne paslaptis, kad socialinė politika apima labai daug sričių, tad ir šiandienos socialinės politikos iššūkių Lietuvoje – nemažai ir įvairių.

Kaip vieną pagrindinių iššūkių norėčiau įvardinti kokybiško užimtumo didinimą ir nedarbo, ypatingai jaunimo, mažinimą.

Gyventojų užimtumo lygis 2013 metais buvo 69,9 procento ir per metus padidėjo 1,4 procentinio punkto.Planuojama, kad iki 2020 metų 20–64 metų gyventojų užimtumas bus 72,8 procento.Tuo tarpu nedarbo lygis 2013 metais sumažėjo iki 11,8 procento.

2013 metais jaunimo nedarbo lygis buvo 21,9 procentai – 4,8 punkto mažesnis nei 2012 metais. Nors jaunimo nedarbo lygis sparčiai mažėja, kol kas išlieka gana aukštas, jam mažinti taikomos įvairios priemonės. Pavyzdžiui, per 2013 metus 3 tūkst. jaunuolių sudaryta galimybė įgyti profesinę kvalifikaciją, 2,4 tūkst. jaunų žmonių suteikta parama darbo įgūdžiams įgyti. Teikiant darbdaviams įdarbinimo subsidijas, įdarbinta 7,8 tūkst. jaunuolių. Siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, pradėta įgyvendinti Nacionalinė jaunimo savanoriškos veiklos programa.

Labai svarbus iššūkis išlieka skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, tam tikslui pernai patvirtintas Socialinės įtraukties didinimo 2014–2020 m. veiksmų planas.

Ne mažiau dėmesio skiriama ir socialinių paslaugų tobulinimui, t.y. paslaugų šeimai su vaikais, siekiant užtikrinti galimybes derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, paslaugų į namus ir bendruomenėse, neįgaliųjų integracijos paslaugų plėtrai.

Siekiant teikti kokybišką integralią pagalbą (socialinės globos ir slaugos paslaugas) namuose senyviems ir neįgaliems asmenims, 2013 metais pradėta vykdyti Integralios pagalbos plėtros programa, įgyvendinant bandomuosius projektus 21 savivaldybėje. Integralią pagalbą teikia mobilios specialistų komandos, kurias sudaro slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, kineziterapeutai ar masažistai. Jie padeda senyvo amžiaus žmonėms buityje, pataria, pavyzdžiui, dėl valstybės paramos, jei reikia, paaiškina, kaip tvarkyti reikiamus dokumentus. Specialistai suteikia pagalbą ligoniui (apversti, nuprausti, perkelti) bei pataria šeimos nariams dėl ligonio priežiūros, suteikia atokvėpio paslaugas, dėl to artimieji nepraranda galimybės dirbti nebijodami, kad nebus kam prižiūrėti sunkiai sergančių ar neįgalių šeimos narių.

Visoje Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos centrai, kuriuose 2013 metais buvo suteikta specializuota kompleksinė pagalba daugiau nei 5 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų. Šie centrai suteikia psichologinę pagalbą, kad smurtą patyrusiems asmenims padėtų įveikti kritinę būklę, tarpininkauja, kad būtų suteikta teisinė pagalba. Jie informuoja nukentėjusį asmenį visais rūpimais klausimais ir konsultuoja, organizuoja ar tarpininkauja, kad tolesnę pagalbą teiktų kitos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims pagalbą teikiančios organizacijos, institucijos ar specialistai. Specializuotos pagalbos centrų veiklai finansuoti kasmet iš valstybės biudžeto skiriama 920 tūkst. Lt.

Plėtojami vaikų dienos centrai – 2013 metais finansuoti 203 vaikų dienos centrų projektai. Profesinės reabilitacijos programą 2013 metais baigė virš pusės tūstančio neįgalių asmenų, kasmet aukštosiose mokyklose studijuoja vis daugiau neįgaliųjų.

Kaip socialinės politikos iššūkius galėčiau įvardinti ir socialinio draudimo sistemos tvarumo siekimą, vaiko teisių apsaugos užtikrinimą, bendruomenių stiprinimą, nevyriausybinio sektoriaus plėtrą. Taip pat svarbus dėmesys skiriamas socialinio dialogo ir profesinių sąjungų įtakos stiprinimui ir t.t.

 

J.R. Kokios socialinės apsaugos priemonės inicijuojamos šiandien?

 

A.P. Šiemet startuoja nemažai naujovių, nukreiptų tiek į užimtumo situacijos gerinimą, tiek į socialinės įtraukties skatinimą, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtrą, kitas svarbias sritis.

Visų pirma norėčiau išskirti Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programą, kurios strateginis tikslas – pasiekti kuo didesnį gyventojų užimtumą, kad kiekvienas gyventojas galėtų rasti turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą ir užsitikrinti tinkamą pragyvenimo lygį. Programoje numatyta integruotai spręsti darbo vietų kūrimo ir darbo jėgos paklausos didinimo, darbo jėgos kvalifikacijos atitikties darbo rinkos poreikiams, maksimalaus turimo darbo išteklių potencialo naudojimo ir dalyvavimo darbo rinkoje problemas, pasitelkus verslo, švietimo ir darbo rinkos sektorius, socialinius partnerius ir savivaldybes, formuoti užimtumo politiką.

Taip pat nuo šių metų pradėta įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyva, kurios tikslas– užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystės profesinio mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę.

Jau minėjau ir dar kart norėčiau pabrėžti Socialinės įtraukties didinimo 2014–2020 m. veiksmų planą, kurio paskirtis – konsoliduojant socialinius partnerius, suinteresuotus asmenis ir socialines grupes, didinti gyventojų gerovę ir socialinę įtrauktį, mažinant skurdą ir socialinius bei ekonominius skirtumus tarp gyventojų, užtikrinant visiems lygias galimybes.

Visai neseniai patvirtintas Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės srityje 2014–2015 veiksmų planas, kuriame numatyti veiksmai skirti remti nevyriausybinių organizacijų veiklą tiek šeimos gerovės, tiek ir pagyvenusių žmonių veiklos srityse, apimant paslaugų prieinamumo ir plėtros galimybes pagyvenusiems bei senyvo amžiaus žmonėms, kokybiškos vaikų priežiūros, ugdymo ir neformaliojo švietimo užtikrinimą, šeimų skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą bei užimtumo pagyvenusiems žmonėms užtikrinimą.

Taip pat patvirtintas Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 m. veiksmų planas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas ilgalaikei nevyriausybinio sektoriaus plėtrai, skatinti nevyriausybinių organizacijų telkimąsi ir jų bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi, jų finansinį savarankiškumą, verslumą ir savanoriškos veiklos plėtrą.

 

J.R. Kokios yra šiandieninės šeimos politikos gairės ir sprendimai?

 

A.P. Šeimos politika, apima daugelį svarbių, tarpusavyje susijusių veiksnių. Tai ne vien kompleksinių veiklų, prisidedančių prie demografinės situacijos gerinimo ir gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo, vykdymas. Tai ir prioriteto teikimas vaikų priežiūrai, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui. Šeimos politika apima ir siekį taikyti lankstaus darbo laiko nuostatas, mažinančias darbingo amžiaus asmenų riziką iškristi iš darbo rinkos dėl vaikų ar kitų globojamų asmenų, ypač senyvo amžiaus, priežiūros. Jai priskiriame ir lanksčių užimtumo formų plėtrą bei lyčių lygybės aspektus.

Be šių sričių, daug dėmesio skiriame skurdo ir socialinės atskirties mažinimui, pajamų užtikrinimui, vaiko teisių apsaugai, tėvystės ir motinystės bei kiti aspektams. Žemas gimstamumas ir sparčiai vykstantis gyventojų senėjimas taip pat kelia naujų iššūkių.

Senstančiai visuomenei skiriamas didelis dėmesys. Numatomas socialinio draudimo sistemos tobulinimas, skatinantis santykinį senatvės pensijos augimą.Siekiama kuo adekvačiau finansuoti socialinės apsaugos sistemas ir užtikrinti, kad ekonominio pakilimo laikotarpiu pensijų finansavimas atitiktų šalies gerovės augimo lygį, o ekonomikos nuosmukio ar krizės situacijoje vyresnio amžiaus žmonių padėtis nepatirtų neproporcingo pablogėjimo.

Darbo rinkos srityje įgyvendiname specialias vyresnio amžiaus asmenų galimybes išlikti darbo rinkoje skatinančias aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Šiam tikslui panaudojamos ES lėšos, vietos iniciatyvų projektai.

Siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių visaverčio gyvenimo galimybes plėtojame socialines paslaugas, tobuliname paslaugų prieinamumą. Lietuvoje organizuojant socialines paslaugas prioritetas teikiamas dienos socialinei globai dienos centruose ar trumpalaikei „atokvėpio“ socialinei globai, kai senyvo amžiaus asmeuo laikinai apgyvendinamas globos įstaigoje. Socialinių paslaugų gavėjų skaičiaus dinamikoje pastebimos teigiamos tendencijos.

Įgyvendiname specialius projektus, remiančius šeimas, pagrįstas šeimos ir artimųjų narių savitarpio globa, priežiūra, paslaugų teikimu ir atsakomybe. Stiprinamas bendruomeniškumas, gerinama gyvenimo kokybė, užtikrinanti kartų kaitą ir solidarumą.

Daug pasiekėmedidindami vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis informacinėmis technologijomis. Siekiame spręsti netolygaus socialinės infrastruktūros išvystymo, mažo ekonominio aktyvumo kaime, dalies miestų menko gyvenamosios aplinkos patrauklumo problemas, taip svariai prisidedant prie visuomenės senėjimo sukeltų socialinių problemų sprendimo.

Šeimos politikai, susijusiai su šeimos gerove, daug dėmesio skiriama ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Čia numatyta, kad už šeimos politiką ir šeimos institucijos puoselėjimą atsakomybę turėtų prisiimti ir kitos ministerijos – Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Vidaus reikalų, Aplinkos apsaugos ir kitos. Vyriausybė taip pat yra apsibrėžusi veiksmus, kurie turėtų prisidėti prie gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo, jaunimo ir pagyvenusių žmonių užimtumo gerinimo. Tai taip pat yra neatskiriama šeimos politikos dalis.

 

J.R. Ką palinkėtumėte socialiniams darbuotojams, kitiems dirbantiems socialinės apsaugos sistemoje?

A.P. Visiems socialiniams darbuotojams visų pirma noriu padėkoti. Juk tai žmonės, kurie gilinasi į kiekvieno žmogaus, patiriančio sunkumus, gyvenimą ir jo problemas, padeda įveikti jį užklupusias negandas, atskleidžia ir puoselėja jo paties galimybes savarankiškai spręsti problemas. Socialiniai darbuotojai yra mūsų visuomenės atrama, už tai jie nusipelno kiekvieno iš mūsų pagarbos ir nuoširdžios padėkos. Linkiu, kad jie niekada nepritrūktų energijos, kantrybės ir noro padėti kitiems, o kasdieniame darbe juos lydėtų pozityvus požiūris į gyvenimą, aplinkinių supratimas ir pagarba.

 

2010-2011 © Vytauto Didžiojo universitetas